Arms of Lithuania

The Ruler

Lithuanian Monarchy


Armed Forces





Some scholars believe that the pagan Liths, or Lithuanians, may have settled along the Nemen as early as 1500 B.C.. Others believe they migrated to the Baltic area about the beginning of the 1st century AD. The first written occurrence of the name of Lithuania has been traced to the Quedlinburg Annals and dated to 9 March 1009. The passage reads:


Sanctus Bruno qui cognominatur Bonifacius archepiscopus et monachus XI. suć conuersionis anno in confinio Ruscić et Lituć a paganis capite plexus cum suis XVIII, VII. Id. Martij petijt coelos.

“[In 1009] St. Bruno, an archbishop and monk, who was called Boniface, was slain by Pagans during the 11th year of this conversion at the Rus and Lithuanian border, and along with 18 of his followers, entered heaven on March 9th] ”


With the rise of the medieval lords in adjacent Prussia and Russia, Lithuania was constantly subject to invasion and attempted conquest. As a result, a loose federation of Lithuanian tribes was formed in the early Middle Ages.

In the 13th cent. the Livonian Brothers of the Sword and the Teutonic Knights conquered the region now comprising Estonia, Latvia, and parts of Lithuania. To protect themselves against the Knights, who pressed them from the north and the south, the Lithuanians formed (13th cent.) a strong unified state.


In the early 13th century, various pagan Baltic tribes, began to organize themselves into a state - the Grand Duchy of Lithuania. By the 1230s, Mindaugas emerged as the leader of the Grand Duchy. In 1249, an internal war erupted between Mindaugas and his nephews Tautvilas and Edivydas. As each side searched for foreign allies, Mindaugas succeeded in convincing the Livonian Order not only to provide military assistance, but also to secure for him the royal crown of Lithuania in exchange for his conversion to Catholicism and some lands in western Lithuania. The status of a kingdom was granted on July 17, 1251, when the Bishop of Chełmno was ordered to crown Mindaugas by Pope Innocent IV. Two years later, Mindaugas and his wife Morta were crowned as the King and Queen of Lithuania. In 1255, Mindaugas received permission from Pope Alexander IV to crown his son as King of Lithuania.

The coronation and the alliance with the Livonian Order allowed a period of peace between Lithuania and Livonia. During that time the Lithuanians expanded east, while Livonia attempted to conquer Samogitia. Enticed by his nephew Treniota, Mindaugas broke the peace after the Order was defeated in the Battle of Skuodas in 1259 and Battle of Durbe in 1260. Treniota's influence grew as he waged a war against the Order and his priorities began to diverge from those of Mindaugas. The conflict resulted in assassination of Mindaugas and two of his sons in 1263. The country reverted to paganism and its status as a kingdom was lost. The state survived as the Grand Duchy of Lithuania and the subsequent monarchs are known as Grand Dukes as they could not be crowned as kings until they converted to Christianity (the Christianization of Lithuania occurred only in 1387.


The grand dukes Gediminas (1316-’41) and his son Algirdas (1345-‘77), expanded their territories at the expense of the neighboring Russian principalities, which were weakened by the Mongol invasion. Lithuania became one of the largest states of medieval Europe, including all of what is now Belarus, a large part of Ukraine, and sections of European Russia; at its furthest extent it touched the Black Sea.

Jogaila, the son of Algirdas, succeeded his father in 1377. In 1386 he married Jadwiga, queen of Poland, and, after accepting Christianity, was crowned Wladyslaw II Jogaila, king of Poland. Jogaila's cousin, Vytautas, revolted against him in 1390, and two years later Jogaila recognized him as vice regent in Lithuania. Vytautas made the grand duchy into a prestigious state, and in 1401 Jogaila created him a duke; together, the reconciled cousins decisively defeated the Teutonic Knights in 1410 at Tannenberg and Novgorod.


In 1447, under Casimir IV, the son of Jogaila, Lithuania and Poland were permanently allied. From 1501, with the accession of Casimir's son, Alexander I, the countries had one ruler, and in 1569 they agreed to have a common legislature and an elective king. The Belarusians, who had retained their Greek Orthodox faith, inclined toward the rising grand duchy of Moscow. In 1569, hard pressed by the Russians under Ivan IV, Lithuania was joined with Poland by the Union of Lublin to form a commonwealth. The Lithuanian aristocracy and burghers became thoroughly Polonized. By the three successive partitions of Poland (1772, 1793, 1795) Lithuania disappeared as a national unit and passed to Russia.

The political union was induced by the threat of Russian conquest, but provided little protection. As a result of the partitions of Poland in 1772, 1793, and 1795, Lithuania became a part of Russia, except for a small section awarded to Prussia. Lithuanians became a completely subject people, but they staged large-scale nationalist insurrections in 1812, 1831, 1863, and 1905.


Modern History

A Lithuanian linguistic and cultural revival began in the 19th cent., inspired largely by the Roman Catholic clergy and accompanied by frequent anti-Russian uprisings. During World War I (1914-1918) the German army occupied Lithuania, but at the end of the war, on 16 February 1918 in Vilnius, the Council of Lithuania could declare Lithuania an independent kingdom under German protection. In November 1918 Lithuania became an independent republic. In August 1922 the Lithuanian constituent assembly, in session since May 1920, approved a constitution that proclaimed the country a democratic republic.


The republic resisted attacks by Bolshevik troops and by volunteer bands of German adventurers, but in 1920 Vilnius was seized by Poland and Lithuania remained technically at war with Poland until 1927. In 1923, Lithuania seized the Memel Territory. On December 17, 1926, the army and nationalists, led by the conservative statesman Antanas Smetona, engineered a coup d'état. All liberals and leftists were expelled from the Seimas, which then elected Smetona president, with Augustinas Voldemaras as premier. The virtual dictatorship (1926–29) of Augustine Voldemaras was succeeded (1929–39) by that of Antanas Smetona, and an authoritarian constitution on corporative (fascist) lines became effective in 1938.


With the outbreak of World War II and the partition of Poland by Germany and the USSR, the Lithuanian and Soviet governments concluded a mutual-assistance treaty in October 1939. Vilnius passed to Lithuania after the Soviet-German partition of Poland in 1939, but a German ultimatum forced the restitution of Memel. A new pro-Soviet government was installed in Lithuania the following June. Shortly thereafter the Communist Working People's Bloc, the only political party allowed to function, campaigned for inclusion of Lithuania in the USSR. Political dissidents were rounded up, and the electorate voted, on July 14 and 15, 1940, in a single-slate parliamentary election. The new parliament unanimously approved a resolution requesting incorporation of Lithuania in the USSR. The Soviet government granted the request on August 3. and Lithuania became a constituent republic of the USSR.the same day. The United States and other democratic powers, however, refused to recognize the legality of the Soviet annexation.

When Germany invaded Lithuania in June, 1941, there was an insurrection against the Soviets and a provisional government was established, but Germany refused to recognize Lithuanian independence, and the government was disbanded. During the German occupation (1941–44) of Lithuania in World War II, the considerable Jewish minority was largely exterminated. In 1944 the Communist government returned. An anti-Communist guerrilla movement was active in the late 1940s and early 1950s; meanwhile, there were massive deportations of intellectuals and farmers to European Russia, Central Asia, and Siberia. After the death of Joseph Stalin in 1953, repression eased somewhat, and ethnic Lithuanians became prominent in the Communist elite.

In March 1990, the Lithuanian parliament declared independence from the Soviet Union. A referendum on independence passed in February 1991, and Lithuania's independence was recognized by the Soviet Union on September 6th, 1991. In 1993, the last Russian troops were withdrawn, and Lithuania signed a free-trade agreement with fellow Baltic states Estonia and Latvia.

Lithuania officially became a member of the North Atlantic Treaty Organization on March 29, 2004. After depositing its instruments of treaty ratification in Washington, DC. Lithuania joined the European Union on May 1, 2004.





The heraldry of the lithuanian rulers is characterized  by the peculiarity of the relation between the personal arms and its supporters. Initially the king and the grand dukes were symbolized by an imago representing the ruler in his official dress, be it his official dress as a king or as a grand duke. In the case of the royal official dress it consisted of the king dressed in his official robes, crowned, keeping a sceptre and an orb in his hands and sitting on a throne. This was quite the custom all over Europe and as such the King of Lithuania styled himself like any other European king. Such may also have been the case with the dukes and grand dukes of Lithuania. These represented themselves as a warrior standing upright or on horseback,  in full armoury, and armed with a sword or spear. These representations symbolize the social status of the one represented: King, Grand Duke, Duke or Count without them being individualized or identified by name or familiy-name. This was initially also the case in Western Europe but there a badge in the form of a shield charged with the personal emblem of the official was sometimes added in the course of the 11th century and became the custom amongst the chivalry in the 13th century. On their seals for administrative purposes, the representation became then a phrase mentioning the  name,  the status of warrior of the bearer and his military rank. This phrase was repeated on the legend surrounding the seal.

In Lithuania the custom was only adopted at the end of the 14th century, the seal representing the status of grand duke or duke. At the same time the Lithuanian rulers however adopted their personal emblems. These were of the kind of tamgha’s glyphs or cyphers borrowed from turkic culture and widely dispersed in the Golden Horde of the time. These individual tamgha’s were printed on coins of the Lithuanian rulers in the 14th century.

By the sons of Algirdas however,  the Western European custom of a shield emblazoned was introduced in Lithuania. The emblem chosen by Wladislav Jagiello was a double cross, probably suggested by his father in law and symbolizing Lithuania or the Land of the True Cross. Such a shield he gave in the hands of his imago representing him as a Grand Duke making the rider the supporter of his arms. The irregulaty is that he derived his own personal arms from the rider meaning Grand Duke and the shield meaning Wladislas Jagiello making indeed the phrase “Wladislas Jagiello Grand Duke (of Lithuania)”.This occurred in the time that the social status of the bearer of the arms was generally symbolized by a crown or a helmet-and-crest placed on the upper rim of the shield. Such a configuration however is not known from the time of Wladislas Jagiello.

The same phrase was used by his successors, the shields representing Vytautas, Svitrigaila and Sigismund. These arms are all comparable with the dynastical arms of other European rulers, for example of the House of Anjou, of the House of France or of the House of Castile. The arms of Wladislas however can be compared with the double cross of Hungary, the white cross on red of the Holy Roman Empire and the red cross on white of the Holy See.

Soon the arms of the several Lithuanian realms were united in one quartered shield, the rider of course missing. At the end of the 15th century, with the coming into being of the personal union between Lithuania and Poland both the dynastical arms of Piast and Jagiello were united in a quarterly. Half a century later the dynastical arms of the ruling prince of the union was added to this quarterly, making in fact the dynastical arms Piast and Jagiello into the arms of the Polish-Lithuanian realm.




Teutonic Order

Livonian Brothers of the Sword


The Arms of Lithuania


The first Lithuanian rulers to adopt a shield charged with a rider were Vygantas and Jogaila in the year 1388, the last giving the rider a shield with a double cross for difference and adding a dragon below the feet of the horse.

In fact the arms with a rider means: “The Warrior” without any other addition. When the rider bears a blazoned shield the arms of a specific person are created. Another addition, in this case the dragon trampled by the horse makes the rider “The Victor (of Paganism)”. [1] As the brothers of Jogaila clinged for some time to paganism both a shield with a cross and a dragon under the feet of the horse could not be accepted by them. For that reason probably, the successors and the brother of Jogaila had a coat of arms for Lithuania charged with the Rider only, leaving him without a name and the religion of the realm unnamed. Their personal arms in their quality of a Grand Duke of Lithuania were made by adding a shield charged with their personal emblem. Ć See: The Ruler.


6. Vygantas baptized Alexander; *after 1350 – † 28 June 1392

Prince of Kernavė



Seal of Vygantas, 1388

Polish Archives of Historical Records, AGAD, parchment 4440th


7. Švitrigaila baptized Boleslaw; ca. 1370 – 10 February 1452 in Lutsk

Grand Duke of Lithuania (1430–1432), ruler of Volhynia  (1437-1452)


Č See below



Son of Kęstutis


Vice-regent 1392-1401

Duke 1401-1430


After Jogaila, Vytautas, a son of his uncle Kęstutis, who had received Troki  in 1345 succeeded

Jogaila's cousin, Vytautas, revolted against him in 1390, and two years later Jogaila recognized him as vice regent in Lithuania. Vytautas made the grand duchy into a prestigious state, and in 1401 Jogaila created him a duke. Together, the reconciled cousins decisively defeated the Teutonic Knights in 1410 at Tannenberg and Novgorod.

After 401 Vytautas could call himself Duke of Lithuania.

For Vytautas the Great this meant that the arms with the rider, not bearing a shield but a sword only, was adopted to symbolize Lithuania, other arms symbolizing his other possessions.


Heraldic seal, 1404


Arms: Ľ: 1. Cross; 2. Rider to the sinister; 3. Warrior with pavese; 4. A bear passant to the sinister.



2nd quarter with a rider on the heraldic seal of Vytautas, 1404



Seal of majesty 1412

Figure:  The Grand duke seated

Arms: 1. A cross (Wolhynia); 2. Rider with sword (Lithuania); 3. Knight with spear and pavese (Troki); 4. A bear passant (Samogitia).



Arms with rider on the seal of majesty of Vytautas, 1412



Brother of Jogaila

ca. 1370 –† 1452

Grand Duke of Lithuania 1430-1432

ruler of Volhynia  1437-1452


Svitrigaila was a brother of Jogaila from the House of Lithuania-Vilnius. He however had not the double-cross for emblem like his brother. Instead he may have used a coat of arms for Volhynia (also: Lodomeria) being a white cross on a red field (Gules, a cross Argent). These arms are known from the seal of  Vytautas, 1404.



Brother of Vytautas

G.D. of Lithuania 1432-1440


Sigismund was a brother of  Vytautas and belonged to the House of Lithuania-Troki

The arms of Lithuania are on his seal of Majesty

Seal of Majesty, 1436


Figure: Sigismund seated with crown and sword.

Arms: (Clockwise) Lithuania, Russia, Troki, Wolhynia



Arms of Lithuania




G.D. of Lithuania 1440-1492

King of Poland 1446-1492


Arms of Lithuania. 1491

From: Heber Copy of Plato’s Works (Incunabula Q. 881 P5.Lf 1491)  [2]




G.D. of Lithuania 1492-1506

King of Poland 1501-1506



Alexander was born as son of the King Casimir IV Jagiellon of Poland and Elisabeth Habsburg of Hungary, daughter of the King Albert of Hungary. 


Heraldic seal of Alexander, 1492

Arch Krakau, Gum. 53

Arms: Lithuania




From 1501, with the accession of Kasimir's son, Alexander I, Lithuania and Poland had one ruler, and in 1569 they agreed to have a common legislature and an elective king.


Heraldic seal of Alexander,  1503

LVIA, F. 1135, ap. 23, b. 524, Nr. 2. (Gum. 148)


Arms: Lithuania.



Personal Union with Poland



Sigismund I, the Elder



Heraldic seal, 1520

(Gum. 149)


Arms: Lithuania.


Great Seal of Sigismund I, 1506-‘48

Ć 72 mm. LVIA F. 1135 AP. 23, c. 524, no. 3rd

Arms: Lithuania



Arms of Lithuania 1520ca

Sammelband meherere Wappenbüchern, Bayrische Staatsbibliothek München


On a medal of 1527 the rider was given the personal arms of Jogaila.


The arms of Lithuania on a medal of Sigismund I, 1527


At about the same time the difference between the arms of Lithuania and the arms of the ruler of Lithuania  was created by crowning these arms. This crown replaced the crest of a pair of wings on former arms.


Sigismund II Augustus



Smaller seal of Lithuania, 1559

Ć 38mm LVIA F. 1135 AP. 1, c. 23rd (Gum. 28)


Arms: Lithuania.



Smaller seal of Lithuania, 1564

Ć 35mm LVIA F. 1135 A P. 4, c. 357, l.2nd

Smaller seal of Sigismund II Augustus 1572

LMAB f1-180

Arms: Lithuania



Polish-Lituanian Commonwealth



Henry of Valois




Stefan Bathory



Arms of Lithuania,  1581

From Gvagnini, Alexander: Sarmatić Europeć Descriptio, quć regnvm Polonić, Litvaniam, Samogitiam, Rvssiam, Massoviam, Prvssiam, Pomeraniam, Livoniam et Moschoviam, Tartarićqvs. Spirć, MDLXXXI. P. 44


Heraldic seal, 1586

Arms.: Lithuania.



When the Third Lithuanian Statute was compiled after the union of the Grand Duchy of Lithuania with Poland in 1569, and was ratified by Sigismund III Vasa in 1588, the uncrowned arms of Lithuania with the shield became obsolete. At the same time an achievement for Lithuania appeared, consisting of the crowned arms of Lithuania supported by two angels or allegorical figures.


Ć The Achievement


Sigismund III Wasa


Wladyslaw IV Wasa


Johan II Casimir Wasa



Michael Wisniowiecki



Arms of Lithuania from the “Titularnike”, 1672


The legend reads Герикiи кнзь литоскiи (Arms Lithuanian Knight). These arms in the Russian Titularnike may have been gathered from a source almost a hundred years old in 1672. Five years earlier, in 1667, Smolensk, Sewersk and Kiev had been captured by Tsar Alexis of Russia. For that reason the arms of some parts of Lithuania are also in the Titularnike. The shield of  the rider is Or, a double cross Gules wich became the shield of the rider of Russian Lithuania.


Johan III Sobieski


August II, the Strong of Saxony


Stanislas Leszczynski


August II, the Strong of Saxony


Stanislas Leszczynski


August III of Saxony


Stanislas II Augustus



Russian Rule       



As a result of the partitions of Poland in 1772, 1793, and 1795, Lithuania became a part of Russia, except for a small section awarded to Prussia. Lithuanians became a completely subject people, but they staged large-scale nationalist insurrections in 1812, 1831, 1863, and 1905.

In the Russian part the governorates of Vilnius, Kaunas, Grodno, Minsk, Mogilev and Vitebsk were created.


Soon the arms of Lithuania were changed by Tsar Paul I (1796-1801) They are in the The Manifesto on the Complete Arms of the All-Russian Empire, fol. 11б  issued in 1800. [3]



That is:

The Grand Duchy has a coat of arms with a silver knight in armory on a rearing horse with a sabre in his right hand and a shield with a golden cross on his left arm.


After the insurrections of 1812 and 1830 a coat of arms for the northern territories, including Poland and Lithuania, was adopted at the accession of Tsar Alexander II (1855-’81)


Arms of the North-Eastern territories

(in the larger achievement of the Russian Empire as adopted 1856.12.08)


Arms: Tierced in pairle 1. Gules, a rider in armoury Argent, swinging a sword, his shield Argent a patriarchal cross Gules, the horse rearing Argent its clothes Azure (Lithuania); 2. Or, a bear rampant Sable (Samogitia); 3. Or, a rider in armoury, swinging a sword, his shield Argent, a patriarchal cross Gules, the horse running Sable, its clothes Gules and a chief of Poland: Gules, an eagle Argent (Bialystok). [4]


Polish insurrection of 1863:

Heraldic seal 1863


Arms: Tierced in pairle of Poland, Lithuania and Kiev.

Crown: Royal Crown



Ć Polish Lithuanian Commonwealth: January Uprising


Vilnius Governorate


The Vilna Governorate (1795–1915); also known as Lithuania-Vilnius Governorate (1801 –’40 was created after the Third Partition of the Polish-Lithuanian Commonwealth in 1795. It was part of the Lithuanian General Governorate, which was called the Vilnius General Governorate after 1830, and was attached to the Northwestern Krai.


Arms: Gules, a rider in full armory, swinging a sword, on his left arm a shield Argent, a Russian Orthodox cross Gules, his horse Argent, bridled and clothed Gules.

Crown: The Russian Imperial Crown

Garland: Branches of oak Or and a ribbon and bow Azure of the Order of St. Andrew.

Granted 1878.07.05


Kaunas Governorate (formerly Samogetia or Zemaiciai)


Formed on 18 December 1842 by order of tsar Nicholas I from the western part of Vilna Governorate, ratified 1 July1843.


Arms: Azure the War of 1812 Memorial Argent, on its top a Russian Orthodox cross Or, and on the four columns golden eagles.

Crown: The Russian Imperial Crown

Garland: Branches of oak Or and a ribbon and bow Azure of the Order of St. Andrew.

Granted 1878.07.05


Suwalki Governorate (now N-E. Poland)


In 1867 Suwałki Governorate was split off from Augustów Governorate but comprised most of its territory. After World War I the governorate was eventually split between Poland and Lithuania, mostly along ethnic lines. The Polish part, known as Suwałki Region, was incorporated into the Białystok Voivodeship. In Lithuania the ethnographic region Suvalkija was named after the governorate.


Arms: Or, a fir-tree on a hill proper, and two bars wavy Azure over all.

Crown: The Russian Imperial Crown

Garland: Branches of oak Or and a ribbon and bow Azure of the Order of St. Andrew.

Granted 1869.02.25


Lithuanian Lands


Arms of the Lithuanian lands, 1882

As on the larger Russian Imperial Achievement


The arms of the Lithuanian lands were quarterly enté en point and an escutcheon in nombril point:


1. Parted per fess, the first Gules, an eagle Argent; the second Or, a rider full armoury Azure swinging a sword, his shield Argent, an eight-pointed cross Gules, his horse Sable its three-pointed saddlecloth Gules bordered Or, for Bialystok.

2. Or, a bear rampant Sable, eyed and langued Gules, for Samogitia

3. Argent, a rider in full armoury Sable, swinging a sword, its hilt Or, his shield Gules, a six-pointed cross Argent, his horse Sable harnessed Argent and Gules, for Polotzk

4. Gules, a rider in full armoury Argent swinging a sword, his shield Argent,

his horse Argent, saddled Gules, its three-pointed saddleclothes Or, bordered Azure, for Vitebsk.

5. Argent, a fox reguardant Gules for Smolensk

In nombril point Gules, a rider in full armoury Argent, swinging a sword and with a shield Argent, a six-pointed cross Gules, his horse Argent, its three-pointed saddlecloth Gules, bordered Or, for Lithuania. [5]


Lietuvos Respublika



While restoring the independent Lithuanian state in 1918-19, due care was taken to restore the state emblem too. A special commission was set up to analyse the best 16th century specimens of Vytis to design a state emblem. Only the crest with the grand duke's headgear was rejected. The Vytis was the state emblem of the Republic of Lithuania until 1940.


Arms of Lithuania

By Antanas Žmuidzinavičius, 1918  [6]


Stamp with arms of Lithuania, 1919


In August 1922 the Lithuanian constituent assembly, in session since May 1920, approved a constitution that proclaimed the country a democratic republic.

Since then three versions of the national emblem were in use.


1. The rider with a blue shield charged with a golden double cross. From 1925 the design of Juozas Zikaras was the best known version.


Vytis on coins, 1925

Juozas Zikaras’s design


2. The arms with the Vytis on a red shield with a riveted iron frame of Antanas Žmuidzinavičius


3. The arms with the Vytis on a red background bearing a shield with a golden double cross on a red shield, surrounded by a purple mantle, lined ermine and crowned with a Grand Ducal crown.


Ć Lithuania Ruler


On the reverse of the state  flag and on coins there appeared the so-called Columns of Gediminas.


Columns of Gediminas on the reverse of the State Flag

Adopted 01.08.1922 and abolished 15.06.1940



Goldcoin of Simon Boccanegra

Doge of Genua (1339-’44)

Beside the Lithuanian national coat of arms with the Vytis two other historical symbols have been used in the Lithuania public life since the 14th century: the double cross and Gediminaičių stulpai (the Columns of the Gediminas Family). The last was in fact the emblem of Kęstutis (1345-’82) but this has since been supposed to have been the emblem of Gediminas. An other theory was that the emblem was borrowed from Genuese coins from Moncastro/Akkerman with the portico of the palace of the Doge in Genua. [7] These coins were common in the time of Gedimias and in that way came to be,  it was speculated,  the charge of his arms.


Both the cross and the emblem of Gediminas were recognised as Lithuanian national symbols by the Supreme Soviet of the SSR of Lithuania, 11th term, 10th session in November 1988.


Lietuvas Taryu Socialistine Respublika

21.07 & 03.08.1940 – 1990 


When on 15 June 1940 Lithuania was occupied and annexed by the Soviet Union, the symbol of the Vytis came to be viewed as hostile to the new authorities and its representation became punishable (during Stalin’s rule this could mean imprisonment or even deportation).

A new emblem was designed representing the usual hammer-and-sickle and rising sun within a garland of all vassals of the Soviet Empire. It was:


National emblem of Lithuania, 1940-‘90


Arms: A hammer and sickle in saltire, in base a rising sun Or.

Garland: Ears of wheat and branches of oak proper.

Motto: VISU SALIU PROLETARAI VIENYKITES! on the dexter and ПРОЛЕТАРИИ ВСЕХ СТРАН СОЕДИНЯЙТЕСЬ! on the sinister; LTSR in base, all in white lettering on a ribbon gules.

By Constitution, 25th of August 1940, art. 116.


The section in the Constitution about the national emblem of the Lithuanian Socialist Soviet Republic reads:


Государственняый герб Литовской Советской Социалистистицескй Республика состоит из золотых серпа и молота на белом фоне б солнечных лучах и обрамленных колосъями и дубовыми листъями, с надписиями на литовском и пусском языках  «Пролетарии всех стран, соединяйтесиъ! »

В верхней цасти герба находитеся пятиконецная звезда, а в нижней его цасти буквы: «LTSR»

Cтатья 116 Конституции Литовской ССР (29.08.1940) 


German Occupation



When Germany invaded Lithuania in June, 1941, there was an insurrection against the Soviets and a provisional government of of Lithuania (Laikinoji Vyriausybė) was established during the last days of the Soviet occupation and the first weeks of German Nazi occupation. It was secretly formed from the members of the Lithuanian Activist Front (LAF) on 22 April 1941, and announced on 23 June, 1941. Germany however refused to recognize Lithuanian independence, and the government was dissolved on 5 August 1941. Instead it became the Generalbezirk Litauen with the capital Kaunas (Kauen) in the Reichskommisariat Ostland (the other Generalbezirke being Estland, Lettland and Weißruthenien).


In public life the German swastika and the German eagle were introduced. They were attached on the wall behind the General commissioner and on his platform at meetings and also on stamps and proclamations.


Anti-Russian meeting in about 1944

On the wall  a swastika between two coats of arms of Lithuania, apparently showing a double cross charged with a Vytis. The text on the banner reads: VERZIANTIS BOLSEVIKAMS I MUSU KRASIA KOVOSIME UZ KJEKVIENA ZEMES PEDA !! (Fight for every foot of earth against the Bolsheviks encroaching to our country)


After the war the Socialist Republic and its emblem were restored by the Russians.


Lietuvos Respublika

11.03.1990 - present


It was only in 1988, when a revival movement began in Lithuania, that the Vytis was again legalized as a national symbol. As of 11 March 1990 the Vytis is once again the official state emblem and symbol of the Republic of Lithuania. On April 10, 1990 the Supreme Council of Republic of Lithuania approved the description of the state emblem and determined the principal regulations for its use.



The national coat of arms of the republic of 1918-1940 was restored on 4 September 1991. It was published in Ехо Литьвы № 176, 10 септября 1991, c. 1. The decree reads:



Литовской Республики

о бнесении изменений в Закон Литовской Республики

“О Гербе Литовского государства”


Верховный Совет Литовской Рецпублики постановляет:

       Статью 1 Закона Литовской Республики “О Гербе Литовского государсцтва” изложить так:

       “Статя 1. Герб Литовского государства представляет собой изображение Витиса: на красном фоне гербового щита всадник в доспехах себристого цвета на белом коне, держащий в правой пуке поднятый над половой меч серебристого цвета. У левого плеча всадника щит годубого цвета с изображением двойного креста золотистого цвета. Седло коня, попона, уздечка, ремни - голубого цвета. Рукоятка меча, удила уздечки, стремя и шпоры, металлические креплення ножен и снаряженя коня - золотистого цвета”.

Председятелъ Верховного Совета Литовской Республики


Вильнюс, 4 септября 1991 г


The national emblem was confirmed by Constitution of 1992, together with the flag and the national anthem:





(Approved by the citizens of the Republic of Lithuania in the Referendum on 25 October 1992)



- having established the State of Lithuania many centuries ago,

- having based  its legal foundations on the Lithuanian Statutes and the Constitutions of the Republic of Lithuania,

- having for centuries defended its freedom and independence,

- having  preserved its  spirit, native language, writing, and customs,

- embodying the inborn right of each person and the People to live and create freely in the land of their fathers and forefathers -- in the independent State of Lithuania,

- fostering national concord in the land of Lithuania,

- striving for an open, just, and harmonious civil society and law-governed State, by the will of the citizens of the reborn State of Lithuania, approves and declares this



Chapter 1

The State of Lithuania

Article 15

The colours of the  State flag  shall be yellow, green, and red.

The State emblem shall be a white Vytis on a red background.

The State flag and emblem and their use shall be established by law.








1990 m. balandžio 10 d. Nr. I-130






1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato Lietuvos valstybės herbo ir nacionalinių simbolių aprašymą, taip pat jų ir kitų herbų bei herbinių ženklų kūrimo ir oficialaus naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarką.

2. Šis įstatymas netaikomas privačių juridinių ir fizinių asmenų herbinių ženklų ir simbolikos sričiai.


2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Lietuvos valstybės herbas – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas ir šiame įstatyme aprašytas oficialus valstybės simbolis, kurį gali naudoti šiame ir kituose įstatymuose nustatyti subjektai.

2. Heraldika – herbų, nacionalinių simbolių, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų tyrimo, kūrimo ir naudojimo sritis.

3. Heraldinis projektas – (toliau – projektas) teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas piešinys, kurio pagrindu gaminamos herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai ir kiti heraldikos objektai.

4. Herbas – teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas valstybės, apskrities, savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo skiriamasis ženklas, skirtas simbolizuoti ir išskirti subjektą, kuriam jis sukurtas.

5. Herbinė vėliava – teisės aktų nustatyta tvarka sukurta ir patvirtinta vėliava, kurios pagrindą sudaro herbas arba herbo figūra ir jų spalvos.

6. Herbinis antspaudas – šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas ženklas su Lietuvos valstybės, apskrities, savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo herbu, skirtas valstybės ar savivaldybės subjektų dokumentų tikrumui ir juos išdavusiam subjektui patvirtinti.


2010 04 13 įstatymu Nr. XI-745 (nuo 2010 07 01)

(Žin., 2010, Nr. 48-2295)


7. Herbinis ženklas – teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas teisėjo, prokuroro, mero ar seniūno skiriamasis ženklas, skirtas šių asmenų pareigoms ar statusui pabrėžti.

8. Herbo etalonas – (toliau – etalonas) teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas nekintamas herbo pavyzdys, kurio pagrindu gaminamos herbų kopijos, kuriami kitų heraldikos objektų projektai.


3 straipsnis.          Herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimo ir naudojimo principai

1. Lietuvos Respublikos piliečiai, kiti asmenys privalo gerbti herbus, herbines vėliavas, herbinius ženklus, herbinius antspaudus.

2. Herbai, herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai turi atitikti savo etalonus ir projektus, šio įstatymo ir Lietuvos heraldikos komisijos patvirtintų heraldikos taisyklių nustatytus reikalavimus, būti tvarkingi, nenublukę, nesusidėvėję ir nesugadinti.

3. Herbuose, herbinėse vėliavose, herbiniuose ženkluose, herbiniuose antspauduose negali būti simbolių ar kitokių ženklų, kurie yra susiję su tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar kitokios nesantaikos ar neapykantos skleidimu, taip pat prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, visuomenės dorovės normoms.

4. Kai naudojamas Lietuvos valstybės herbas, jam turi būti skiriama garbingiausia vieta.

5. Naudoti herbus, herbines vėliavas, herbinius ženklus, herbinius antspaudus, neatitinkančius savo etalonų ir projektų, taip pat pažeidžiant šį įstatymą ir kitus teisės aktus, draudžiama.

6. Teisėjo ir prokuroro herbinių ženklų naudojimo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai.





4 straipsnis. Lietuvos valstybės herbas ir jo aprašymas

1. Lietuvos valstybės herbas yra Vytis: herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai). Lietuvos valstybės herbo etalono piešinys pateiktas šio įstatymo 1 priede.

2. Lietuvos heraldikos komisija rengia ir teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos valstybės herbo etaloną, jį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Lietuvos valstybės herbo etalonas saugomas įstatymo nustatyta tvarka.

3. Lietuvos valstybės herbo etalonas negali būti naudojamas kaip heraldinis pagrindas kitiems herbams ar simbolikai kurti. Kiti herbai negali būti tapatūs Lietuvos valstybės herbui.

4. Lietuvos valstybės herbas herbinėse vėliavose, herbiniuose ženkluose, institucijų ir įstaigų iškabose turi atitikti šio įstatymo 1 priede pateiktą Lietuvos valstybės herbo etalono piešinį.

5. Lietuvos valstybės herbas herbiniuose antspauduose, dokumentų blankuose, uniformų skiriamuosiuose ženkluose turi atitikti šio įstatymo 2 priede pateiktus Lietuvos valstybės herbo etalono adaptuotus pavyzdžius (piešinius).


5 straipsnis. Lietuvos valstybės herbo naudojimas

1. Lietuvos valstybės herbą dokumentų blankuose, herbiniuose antspauduose, antraštiniuose puslapiuose, institucijų ir įstaigų leidiniuose bei iškabose naudoja:

1) Lietuvos Respublikos Seimas, jam atskaitingos valstybės institucijos, Seimo kanceliarija;

2) Respublikos Prezidentas ir Respublikos Prezidento kanceliarija;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų, Vyriausybės atstovai ir Vyriausybės įgaliotiniai;


1. 2010 04 13 įstatymu Nr. XI-745 (nuo 2010 07 01)

(Žin., 2010, Nr. 48-2295)

2. 2013 01 17 įstatymu Nr. XII-158 (nuo 2013 05 01)

(Žin., 2013, Nr. 11-502)


4) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas;

5) Lietuvos Respublikos teismai, Nacionalinė teismų administracija;

6) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, teritorinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, jo teritorinės įstaigos ir specialios paskirties įstaigos prie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teritorinės ir specializuotos policijos įstaigos;

7) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir šių atstovybių bei įstaigų padaliniai, taip pat specialiosios misijos, esančios užsienio valstybėse;

8) Lietuvos heraldikos komisija;

9) valstybinės mokslo, tyrimo ir studijų institucijos bei švietimo įstaigos;

10) savivaldybių, neturinčių nustatyta tvarka patvirtinto savivaldybės herbo, institucijos, savivaldybių institucijoms pavaldžios įstaigos, savivaldybės administracijos padaliniai, valstybės tarnautojai bei darbuotojai;

11) savivaldybių, turinčių nustatyta tvarka patvirtintą savo herbą, administracijos padaliniai, įgyvendinantys valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, seniūnai, įstatymų nustatyta tvarka atlikdami notarinius veiksmus ir tvirtindami oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus, kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai, registruodami mirtis;

12) notarai, antstoliai.

2. Lietuvos valstybės herbas naudojamas:

1) Respublikos Prezidento vėliavoje;

2) Lietuvos kariuomenės, jos pajėgų rūšių, junginių, dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų vėliavose ir štandartuose;

3) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų ir kitų teismų teisėjų herbiniuose ženkluose, prokuroro herbiniame ženkle;

4) asmens tapatybės kortelėse, pasuose, vairuotojo, valstybės tarnautojo ir kituose oficialiuose pažymėjimuose bei dokumentuose;

5) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pastatuose, kuriuose vyksta balsavimas, vykdant rinkimus ir referendumus, taip pat Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintuose rinkimų ir referendumų dokumentuose;

6) valstybės sienos ženkluose.

3. Lietuvos valstybės herbas gali būti naudojamas:

1) Lietuvos banko blankų dokumentuose, herbiniame antspaude, iškaboje, antraštiniuose puslapiuose ir leidiniuose;

2) ant pinigų;

3) krašto apsaugos sistemos karių ir statutinių valstybės tarnautojų uniformų skiriamuosiuose ženkluose;

4) ant pašto ženklų.

4. Valstybės herbas nuolat iškabintas:

1) Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių salėje;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių salėje;

3) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo posėdžių salėje;

4) Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo, jo senato ir kitų teismų posėdžių salėse;

5) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių salėje;

6) Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko darbo kabinete;

7) Respublikos Prezidento rezidencijos darbo kabinete;

8) Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko darbo kabinete;

9) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko darbo kabinete;

10) Lietuvos Respublikos teismų pirmininkų darbo kabinetuose;

11) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro darbo kabinete;

12) Lietuvos banko valdybos pirmininko darbo kabinete;

13) Lietuvos kariuomenės vado, Jungtinio štabo viršininko, kariuomenės pajėgų rūšių ir karinių dalinių vadų darbo kabinetuose;


2011 03 31 įstatymu Nr. XI-1305 (nuo 2011 04 16)

(Žin., 2011, Nr. 46-2157)


14) Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų bei jų padalinių, specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse, vadovų darbo kabinetuose.

5. Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti numatyta ir kitų juridinių asmenų, turinčių teisę naudoti Lietuvos valstybės herbą, taip pat kitų Lietuvos valstybės herbo naudojimo atvejų.

6. Antspaudų su Lietuvos valstybės herbu apyvartą reglamentuoja Lietuvos Respublikos antspaudų apyvartos įstatymas.


2011 05 19 įstatymu Nr. XI-1396 (nuo 2011 08 01)

(Žin., 2011, Nr. 68-3225)


6 straipsnis. Lietuvos nacionaliniai simboliai

1. Lietuvos istoriniai nacionaliniai simboliai yra dvigubas kryžius ir Gediminaičių stulpai. Jų etalonus Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas.

2. Dvigubas kryžius vaizduojamas geltonas (auksinis) mėlyname skyde ir yra sudedamoji Lietuvos valstybės herbo dalis. Šis simbolis gali būti naudojamas ir savarankiškai tiek su skydu, tiek be jo.

3. Gediminaičių stulpai vaizduojami geltoni (auksiniai) raudoname skyde arba be jo.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų simbolių etalonus saugo Lietuvos heraldikos komisija. Kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos šiuos simbolius gali naudoti tik suderinusios jų projektus su Lietuvos heraldikos komisija.





7 straipsnis. Apskrities herbas


2010 04 13 įstatymu Nr. XI-745 (nuo 2010 07 01)

(Žin., 2010, Nr. 48-2295)


1. Apskrities herbas naudojamas reprezentacinėms reikmėms, taip pat organizuojant apskrities renginius.

2. Asmenys gali naudoti apskrities herbą tik turėdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sutikimą, išskyrus atvejus, kai apskrities herbas ar jo atvaizdas naudojami leidybos, mokslo ir visuomenės informavimo srityse.


8 straipsnis. Savivaldybės, miesto, miestelio ir kaimo herbas

1. Savivaldybės herbą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudoja savivaldybės institucijos, įstaigos, savivaldybių administracijos padaliniai ir valstybės tarnautojai bei darbuotojai.

2. Savivaldybės herbas yra jos centro herbas. Kai savivaldybės centras nėra savivaldybės teritorijoje, savivaldybės herbas yra didžiausio savivaldybės teritorijoje esančio miesto herbas arba kitas patvirtintas herbas. Šiuo atveju sprendimą dėl savivaldybės herbo priima savivaldybės taryba.

3. Savivaldybės herbas naudojamas savivaldybės institucijų, įstaigų ir savivaldybės administracijos padalinių, kurie neturi įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų herbų, savivaldybės vėliavoje, herbiniuose antspauduose, dokumentų blankuose, iškabose, merų ir seniūnų ženkluose. Savivaldybės institucijos, įstaigos pavadinimas herbiniame antspaude, dokumentų blanke ir iškaboje turi sutapti.

4. Savivaldybės herbas yra savivaldybės nematerialusis turtas. Kiti asmenys jį gali naudoti tik savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai herbas ar jo atvaizdas naudojami leidybos, mokslo ir visuomenės informavimo srityse.

5. Miesto, miestelio ir kaimo herbo naudojimo tvarką nustato savivaldybės taryba.

6. Mero ženkle ir seniūno ženkle atvaizduojamas atitinkamos savivaldybės miesto, miestelio ar kaimo herbas.

7. Antspaudų su savivaldybės herbu apyvartą reglamentuoja Lietuvos Respublikos antspaudų apyvartos įstatymas.


2011 05 19 įstatymu Nr. XI-1396 (nuo 2011 08 01)

(Žin., 2011, Nr. 68-3225)





9 straipsnis.          Herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų, herbinių antspaudų etalonai ir projektai

1. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų, herbinių antspaudų etalonai ir projektai yra oficialūs dokumentai, patvirtinantys herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų, herbinių antspaudų tapatumą jų etalonams ir projektams. Jų pagrindu gaminami atitinkami herbai, herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai.

2. Vienas etalono ir projekto egzempliorius saugomas Lietuvos heraldikos komisijoje, kitas – pas herbo ar herbinio ženklo naudotoją.

3. Teisėjo ir prokuroro herbinių ženklų etalonai ir projektai saugomi Lietuvos heraldikos komisijoje.


10 straipsnis. Etalonų ir projektų tvirtinimas ir derinimas

1. Apskričių, savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimų herbų etalonus Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas.

2. Savivaldybių patvirtintų herbų pagrindu jų herbinių vėliavų, herbinių antspaudų, taip pat merų ir seniūnų ženklų projektus, suderinusi su savivaldybės taryba, tvirtina Lietuvos heraldikos komisija.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų, kitų teismų teisėjų herbinio ženklo etaloną ir projektą, suderinęs su Lietuvos heraldikos komisija, tvirtina Respublikos Prezidentas.

4. Prokurorų herbinio ir prokuroro ženklo, garbės ar kitų pasižymėjimo ženklų etalonus ir projektus, suderinęs su Lietuvos heraldikos komisija, tvirtina Respublikos Prezidentas.

5. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, valstybės pareigūnai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus turi teisę naudoti herbus, herbines vėliavas, herbinius ženklus, herbinius antspaudus, derina jų etalonus ir projektus su Lietuvos heraldikos komisija.

6. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išduodančios oficialius dokumentus: asmens tapatybės korteles, pasus, valstybės tarnautojų pažymėjimus, vairuotojo pažymėjimus ir kitus dokumentus, kuriuose yra naudojamas Lietuvos valstybės herbas ir (ar) savivaldybės herbas, derina šių dokumentų pavyzdžius su Lietuvos heraldikos komisija.

7. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ar kiti subjektai, savo uniformų skiriamuosiuose ženkluose naudojantys Lietuvos valstybės herbą, nacionalinius simbolius, kitus herbinius ženklus, taip pat garbės ar pasižymėjimo ženklus, numatytus įstatymuose ar kituose institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, derina jų projektus su Lietuvos heraldikos komisija.


11 straipsnis. Patvirtintų etalonų patikslinimas arba pakeitimas

1. Patikslinti arba pakeisti patvirtinto herbo etalono figūrą ar spalvas galima tik turint Lietuvos heraldikos komisijos ir etaloną patvirtinusios institucijos pritarimą dėl tokio keitimo tikslingumo (nauja ikonografinė medžiaga, herbo keitimo pagrįstumą patvirtinantys istorijos šaltiniai).

2. Patikslintas arba pakeistas etalonas ir jo pagrindu parengti projektai tvirtinami šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.





12 straipsnis. Lietuvos heraldikos komisija

1. Lietuvos heraldikos komisija (toliau – Komisija) yra Respublikos Prezidento sudaryta ir jam atskaitinga valstybės institucija.

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais ir Respublikos Prezidento patvirtintais Komisijos nuostatais.

3. Kalendoriniams metams pasibaigus, Komisija per du mėnesius parengia savo veiklos metų ataskaitą, ją pateikia Respublikos Prezidentui ir viešai paskelbia.


13 straipsnis. Komisijos sudarymas

1. Komisiją sudaro devyni nariai. Jos pirmininką ir pavaduotoją šešeriems metams ir kitus narius penkeriems metams skiria Respublikos Prezidentas. Komisijos narių kadencijų skaičius neribojamas.

2. Komisijos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų heraldikos ar jai artimos srities mokslinio ar praktinio darbo patirtį.

3. Komisijos vadovas yra Komisijos pirmininkas. Pirmininko nesant jo pareigas eina Komisijos pirmininko pavaduotojas.

4. Komisijos pirmininkas ir nariai iš pareigų atleidžiami:

1) pasibaigus kadencijai, jeigu nebuvo paskirti naujai kadencijai;

2) atsistatydinę savo noru;

3) išrinkti arba paskirti į kitas pareigas, pagal įstatymus nesuderinamas su Komisijos nario pareigomis;

4) dėl sveikatos būklės, jei teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad Komisijos narys negali eiti pareigų;

5) kai jiems įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.

5. Komisijos nariams už darbą mokama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.


14 straipsnis. Komisijos funkcijos, uždaviniai ir teisės

1. Komisija:

1) formuoja darnią Lietuvos Respublikos heraldikos sistemą;

2) koordinuoja Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, teismų, mokslo ir studijų institucijų, valstybės pareigūnų, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali turėti herbinį ženklą, istorinių ir naujų herbų, herbinių vėliavų, herbinių antspaudų ir kitų herbinių ženklų kūrimą;

3) sprendžia bendruosius heraldikos norminimo klausimus, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos tradicijas, tarptautinę patirtį ir heraldikos mokslo tendencijas;

4) ugdo pagarbą heraldikos simbolikai, propaguoja heraldikos žinias;

5) nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimą;

6) vykdo kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytus uždavinius.

2. Komisija, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius:

1) teikia Respublikos Prezidentui išvadas ir pasiūlymus dėl parengtų etalonų tvirtinimo;

2) derina ir tvirtina projektus;

3) prižiūri herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų naudojimą;

4) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, mokslo ir studijų institucijų prašymu teikia išvadas dėl pagamintų herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų tapatumo jų etalonams ir projektams;

5) kaupia Komisijos archyvui perduotus patvirtintus etalonus, projektus, surinktą rašytinę ir ikonografinę medžiagą, tyrimus ir užtikrina jų apsaugą;

6) renka ir tiria Lietuvoje ir užsienio valstybėse esančią Lietuvos heraldikos medžiagą;

7) konsultuoja istorinių herbų atkūrimo ir naujų herbų, taip pat herbinių vėliavų, herbinių ženklų, herbinių antspaudų kūrimo, naudojimo ir propagavimo klausimais, teikia metodinę paramą herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrėjams ir tyrėjams.

3. Komisija, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius ir atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę:

1) neatlygintinai gauti ir rinkti informaciją iš visų Lietuvos Respublikos institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų apie heraldikos objektų naudojimą;

2) neatlygintinai naudotis valstybės archyvuose, muziejuose ir bibliotekose saugoma istorine heraldikos medžiaga istoriniams herbams atkurti;

3) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, teismų, mokslo ir studijų institucijų, valstybės pareigūnų posėdžiuose ir pasitarimuose, kuriuose svarstomi su Lietuvos heraldika susiję klausimai, teikti pasiūlymus, kaip spręsti šiuos klausimus;

4) rengti heraldikos leidinius ir parodas.

4. Komisijos veiklą užtikrina Respublikos Prezidento kanceliarija.





15 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo priežiūra

1. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Komisija, savivaldybėse – savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemų savarankiškuose kariniuose daliniuose ir padaliniuose – atitinkamai krašto apsaugos ministras ar vidaus reikalų ministras arba jų įgalioti asmenys.



2010 04 13 įstatymu Nr. XI-745 (nuo 2010 07 01)

(Žin., 2010, Nr. 48-2295)


Už Lietuvos valstybės herbo, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų naudojimą valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose yra atsakingi:

1) Lietuvos Respublikos Seime – Seimo kancleris;

2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Vyriausybės kancleris;


2013 01 17 įstatymu Nr. XII-158 (nuo 2013 05 01)

(Žin., 2013, Nr. 11-502)


4) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – teismo kancleris, kituose teismuose – teismo pirmininkas;

5) kitose valstybės institucijose ir įstaigose, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose – jų vadovai;

6) savivaldybių institucijose – savivaldybės vadovas.

3. Herbų gamybą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais norminiais teisės aktais.


16 straipsnis. Atsakomybė

1. Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2. Lietuvos valstybės herbo išniekinimas baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.



AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                                                      V. LANDSBERGIS



Lietuvos Respublikos valstybės herbo,

kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo

1 priedas


Lietuvos valstybės herbo etalono piešinys




Lietuvos Respublikos valstybės herbo,

kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo

2 priedas


Lietuvos valstybės herbo etalono adaptuoti pavyzdžiai (piešiniai)



I. Lietuvos valstybės herbo adaptacija – kontūras

Spalvinti pagal etaloną



II. Lietuvos valstybės herbo adaptacija

Spausdinti šviesia spalva tamsiame fone



III. Lietuvos valstybės herbo adaptacija

Spausdinti raudona spalva



IV. Lietuvos valstybės herbo adaptacija

Valstybės įstaigų blankams ir leidimams



V. Lietuvos valstybės herbo adaptacija be skydo



VI. Lietuvos valstybės herbo adaptacija antspaudams




Ć To: 2. The Ruler



Back to Main Page






© Hubert de Vries 2006-01-10. Updated 2016-03-10



[1] The “Rider Trampling the Enemy” is a very old allegory also known from the Roman Empire when the Enemy Trampled was still a human figure indeed. This human figure developed into a dragon or the devll in the course of the 12th century. The Rider trampling the Enemy himself at the same time was called St. George and became the patron of many western realms in particularly of the Holy See and its vassals..

[2] Plato.Works. Translated into Latin and edited by Marsilio Ficino. Venice: Bernardo de’ Chori and Simone da Luere for Andreas Torresanus de Asula, 1491.


[4] Hefner, 1859 pp. 44-46

[5] Köhne, B. von: Das Kaiserlich Russische Reichs-Wappen nach der neuesten Feststellung. In: Der Deutsche Herold, 1883, pp. 56-58, 67.

[6] Galkus, Juozas: Lietuvos Vytis / The Vytis of Lithuania Vilniaus dailes akademijos leidykla - Vilnius Academy of Arts Press; first edition (December 31, 2009)

[7] The Ducal Palace of Genua was built 1251-’75.  The construction represented on the coins is probably its portico.